Besidarbuodama lauke sugalvojau parašyti. Seniai jau taip buvo, kad mintis taip netyčia ateitų parašyti naują įrašą. Juk dabar retai rašau apie savo nuotykius, dabar apie keliones daug rašau. Tačiau reikia kažko ir kito. Taigi sugalvojau, kad parašysiu apie dalykus, kurie vaikystėje, paauglystėje atrodė juokingi, nesąmoningi ir išvis niekam nereikalingi, o dabar tai normalu ir supranti, kad to reikia.
1. Turbūt pats keisčiausias darbas mano „draugams“ buvo sraigių rinkimas po lietaus nuo augalų. Dabar atrodo, kad taip ir reikia daryti, kad augalai išgyventų, būtų gražūs. Draugams tokia veikla atrodė juokinga, o dabar daugelis taip elgiasi. Jau nieko nestebina, jeigu renki sraiges savam kieme.
2. Samanų valymas tarp plytelių, trinkelių. Vaikystėje visa tai atrodė nesąmonė. Juk taip gražu, kai tarpuose žalia ir minkšta. O dar kai subrandina savo sėklų dėžutes ir jos tampa rudos ir gerai matomos taip gražu į jas žiūrėti, „paglostyti“. Dabar supranti, kad to reikia, jog nesikauptų drėgmė (gali pradėti irti betonas) ir nebūtų daroma palanki terpė augti piktžolėms ar dar kam veistis.
3. Kam domėtis apie vietą, į kurią važiuosi. Dabar dar turiu užrašus apie vietas, kurias lankėme Ukrainoje prieš 11 metų. Man tada buvo 14 m. Atrodė nesąmonė skaityti enciklopedijoje ir dar angliškai apie vietas, kurios bus aplankytos. Juk viską papasakos gidai, o mama išvers. Tačiau dabar viskas aišku, kodėl taip buvo liepta daryti. Pats domėdamasis apie vietas gali sužinoti įdomių faktų, bus lengviau suprasti pasakojama istoriją – žodžiu, plečiamas akiratis apie miestus ir kartu apie šalį. Manau ne vien aš, o ir dauguma žmonių vaikystėje, paauglystėje neatsimindavo visų vietų, į kurias keliaudavo. Tiesiog nerūpėjo. Svarbiausia būdavo kažkur keliauti. O paskui pagal nuotraukas gali pasakyti – buvau arba ne.
4. Namų darbai. Tai bene sunkiausias klausimas visiems mokiniams. Tik vėliau supranti, kad jų reikia įtvirtinti temai. Na, žinoma, daugelio žinių ir nereikia dabar. Tačiau juk 8-oje klasėje dar nežinai kuo būsi, tad chemijos namų darbai yra būtini, jeigu 10-oje klasėje sugalvosi, kad nori studijuoti tiksliuosius mokslus. Kiek dabar nežinančių lietuvių kalbos, geografijos… Lietuvių kalba yra gimtoji, tad bent jau šiek tiek žinoti gramatiką būtų naudinga. Kai negali parašyti trumpo žodžio be klaidų, tai… Na, tiesiog turėtų būti gėda, kai sakinys iš 7 žodžių, o ten 5 klaidos. Su geografija irgi… Kai reikės kažkur važiuoti, o nedraugausi su žemėlapiu, tai prapulsi. Taip, navigacija yra šiais laikais, tačiau ji ne visada rodo teisingai ir ne visada viską parodo. Kaip lietuvių patarlės sako – ką išmoksi, ant pečių nenešiosi ir mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.
5. Pietų miegas. Juk tikrai daugelis jūsų dabar atiduotų viską, kad tik galėtų pamiegoti pietų nors valandą. Vaikystėje visa tai atrodė tikrų tikriausia nesąmonė. Daugelis nenorėdavo eiti miegoti. Atsimenu, kai vasaromis karts nuo karto pusbrolis atvažiuodavo pas mane praleisti dieną. Tai eidavome abu miegoti 😀 Močiutė paguldydavo į tėvų lovą abu ir šiaip ne taip užmiegam. Nors jam tai buvo įprasta, tačiau ir jis nevisad norėdavo. O man tai buvo tikra nesąmonė. Dabar karts nuo karto nueinu pokaituko. Aišku, paskui kol užmiegi vakare, tačiau daugiau darbelių pasidaryt galima.
Tai toks tas nedidelis sąrašas apie vaikystės ir paauglystės nesąmones, kurios dabar visiškai suprantamos. Kai esame jauni, atrodo, kad daug kas yra nesąmonė, nereikalinga, tačiau kai suaugi supranti, kad ne viskas taip yra blogai kaip galvojai 🙂
Comments are disabled for this post