Pavasarį prisiminus…

Kaip teisingai kirčiuoti? Gegùžė ar gegužė̃? Kaip pasakysi, taip nepagadinsi pagal dabartines VLKK taisykles 😀 Gegužės 1-ąją jau vykau į Vilnių, nes darbas yra vilkas ir gali pabėgti 😀 Savaitė labai trumpa, bet užtat įdomi. Nėra tėvų – ramiau, dvi dienas iš eilės paskyriau pasimatymams 😀 Tiksliau ne pasimatymams, o susitikimams. Vienas jų praėjo labai smagiai – pasėdėjimas Bernardinų sode ir balandžių maitinimas, o kitas irgi gerai, bet ne taip smagiai. Tik tiek, kad apžiūrėjau šalia namų esančius miškus.

O paskui į Bernardinų sodą. Taip, Bernardinų sodą aš labai mėgstu pasimatymams 😀 Smagu, kai gali gerai praleisti laiką su kažkuo. Man to labai trūksta, o čia taip bac vienas po kito. Kaip kolega klausė, ar kas gali mane numaldyti, tai tokio žmogaus nėra, niekas manęs dar nesutramdė 😀 O norėtųsi, kad kažkas sugebėtų mane sutramdyti ir kažko neleisti. Tėvai grįžo gerai pailsėję. Tėvas dar pasiliko, o mama keliavo namo. Iš pačio ryto pasveikinau mamą su Motinos diena ir nuėjau toliau miegoti. Keistas sekmadienis buvo, nes miegojom vos ne iki vidurdienio. Tai nieko įdomaus ir nenuveikiau. O per savaitę… Grįžtu namo pirmadienį po darbų ir ką jūs manot? Randu tėvą su kolege namie 😀 Kolegė buvo netoliese ir tėvas jai kaip tik paskambino, nes pasikalbėti reikėjo, tad užėjo. Tėvas dar paklausė, kaip tokia pamotė man? 😀 Na, svarbiausia, kad aš ją žinau, ji normali, tai dzin visai 😀 Bet kaip žinia, tėvas ne toks. Darbe juk dažnai pasitaiko, kad dirbi ne vien su tos pačios lyties atstovais, tačiau ir su priešingos. O tada dauguma gali galvoti kaip nereikia ir netgi dažnai galvoja taip kaip nereikia. Bet čia jau jie kalti, kad įsivaizduoja ir interpretuoja kaip jiems atrodo. Buvo atvejis, kai kažkas sakė, jog tėvo nebuvo per močiutės laidotuves (mamos mamos), nes išsiskyrė. Nežinojau, kad jie išsiskyrė ir gyvena kartu, miega vienoje lovoje ir keliauja kartu 😀 O jeigu netyčia nutiktų taip, kad pasisuktų viskas kita linkme, tai negalėčiau nei ant vieno pykti, tai jų gyvenimas ne mano. Aš lygiai taip pat nenorėčiau, kad man kažkas pamokslautų ar pan. Savaitė greit praėjo. Vakarais vis kažkur išeidavau kaip ir visada.

Negaliu sėdėti namie, reikia pajudėti, nes paskui visai bus blogai. Neįsivaizduoju, kaip kiti gali ilgai sėdėti namie ir nieko neveikti. Šeštadienį teko anksti keltis, nes 9 val. reikėjo būti darbe. Buvo renginys „Paukščių balsai“. Smagiai renginys praėjo, buvo labai įdomu pasiklausyti. Stotelėje pažiūrėjau, kad autobusas už 20 min, taigi teko eiti iki Santariškių (niekaip man nelimpa Santaros). Einu sau neskubėdama, ramiai ir privažiuoja kažkoks dviratininkas. Nu blyn galvoju, kas čia toks pora sekundžių šalia manęs važiuoja. Aišku nepakeliu galvos, kad pažiūrėčiau. Ir paskui išgirstu pažįstamą balsą – Tadas 😀 Jau ko, ko, bet jo tai tikrai nesitikėjau. Likimas pokštauja net šeštadienio rytais 😀 Grįžusi namo tvarkiausi, nes mama atvažiuos ir sakys, kad langai nevalyti, dulkių pilna ir pan. Nusivaliau langus ir iškart gražiau pasidarė. Atrodo, kiek nedaug tereikia, kad būtų gražiau. Susitvarkiau viską ir džiaugiausi. Nors užtrukau tik per puse trumpiau nei tvarkydamasi Šiauliuose, tačiau dabar gražu ir dulkių maždaug porai dienų nebus. Susitvarkiusi dar sugebu ir į miestą išeiti. Jau kažkaip gaila, kad vis mažiau nuotraukų padarau. Tačiau daugiau stebiu aplinką. O vakare laukia Eurovizija, kurią nuo mažų dienų žiūriu. Aišku, tai daugiau politika, tačiau įdomu pažiūrėti. Žinoma, šiek tiek nusiviliu tuo, kas laimėjo. Sekmadienį kol atsikėliau po Eurovizijos… Pasidariau pūsryčius, pažiūrėjau mėgstamą laidą, parašiau laišką ir atėjo metas eiti pasitikti mamos. Keista bus praleisti su ja tiek daug laiko Vilniuje. Ji bus iki šeštadienio ryto, tad sugalvoti programą ką nuveikti reikia. Kadangi atvažiavo dienos metu, tai vakare išėjome į miestą pasivaikščioti. Svarbiausias taškas – Bernardinų sodas, kadangi ten labai gražu dabar. Gaila, kad botanikos sodas toli ir nuvažiuoti nėra taip paprasta. Gerai pasivaikščiojome su mama. Maždaug 8 km nuėjom. Nėra mažai, bet ir nėra daug, nes vis pailsėdavom.

O pirmadienį kartu važiavom. Mūsų darbo vietas skiria maždaug 2 km. Tai tikiuosi, kad mama apsilankys darbe ir pamatys kaip atrodo Verkiai 🙂 Grįžom irgi kartu, tik iš skirtingų vietų, o susitikimo vieta – 10 troleibusas. Nuvažiavau paimti mamai namų rakto, nes tėvas pamiršo paduoti savo, tai teko važiuoti į tėvo darbą. Grįžome, pailsėjome, užkandome ir vėl į trasą. Sugalvojo, kad nori pažiūrėti, kur varlinėjau, tai nuvedžiau. O paskui į senamiestį. Ir taip visą savaitę mes abi vis kažkur ėjome. Antradienį buvo ekskursija po Signatarų namus. Ekskursiją vedė žinoma pažįstamas žmogus – Valdas Selenis. Su juo ir prie vieno stalo teko baliavoti 😀 Jis pasakojo ir vasario mėnesį, tik tada rusiškai, o dabar viskas vyko lietuvių kalba, tad galėjau pasitikrinti, kaip viską supratau. Pasirodo, kad viską teisingai supratau 😀 O paskui ir vėl po senamiestį su mama. Trečiadienis buvo užimtas man, vėlai grįžau namo, tačiau mama aplankė mane darbe. Parodžiau jai Verkių rūmų ansamblį, pasivaikščiojome. Galėjau ir daugiau papasakoti, bet tai gerai daro Pranciškus 🙂 Ketvirtadienį išėjome pasivaikščioti po miestą. Mamai padovanojome I. Vaišvilaitės knygą „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“, tad pasidarėme ekskursiją sau su knyga. O penktadienis… Tai buvo įdomi diena, nes su Pranciškumi keliavau į Pūčkorius, nes norėjau pasiklausyti kaip jis veda ekskursiją, sužinoti daugiau apie Pūčkorius. Pavyko 🙂 Grįžau namo, paskui grįžo ir mama ir išsiruošėme į NATURA 2000 dienos minėjimą Verkių regioniniame parke. Ko ten tik nebuvo… Vienam iš lektorių papasakojus, kad lubinus reikia naikinti, tai vaikai puolė skinti juos ir kai tik pamatydavo, taip ir nuskindavo. Prie Sauso ežero klausėmės pasakojimo apie šikšnosparnius, paskui kabinome inkilus jiems. Kita lektorė pasakojo apie varliagyvius. Kolega prigaudė varlių, rupūžių, tai vaikams ir suaugusiems buvo linksma. Dar vietoje prigaudė visokių padarėlių. Vienas jų – dusia, kurią ir aš laikiau pirmąją savo savanoriavimo dieną, kai išvažiavome su kolega gaudyti tritonų. Paskui neskubėdami keliavome į kitą vietą, kur klausėmės šikšnosparnių ir netgi matėme kaip skrenda medžių viršūnėse. To matyti dar neteko, tad buvo tikrai įdomu stebėti. Ir galiausiai – vabzdžiai. Trečiasis lektorius parodė, kaip gaudomi vabzdžiai naktį. Gaila, nieko įdomaus pagauti nepavyko, tačiau visiems buvo įdomu stebėti kaip viskas vyksta 🙂 Tie, kurie pirmieji atėjo, paskutiniai ir išėjo. Jaunuolių pora, kuriems viskas buvo labai įdomu. Džiugu, kai yra tokio jaunimo. Šeštadienis – daug renginių. Na, tiksliau du dideli renginiai – Gatvės muzikos diena ir Muziejų naktis. Muziejų naktyje nebuvau, nes nieko įdomaus neužtikau. O Gatvės muzikos diena mano svajonė buvo. Šiauliuose niekada nieko įdomaus nebūna (bent jau man), taigi labai džiaugiausi, kad galėjau pamatyti kaip viskas vyksta Vilniuje. Išgirdau įvairios muzikos – nuo iki skausmo žinomų, kurias grojo diedukai iki šiuolaikinės. Visai netyčia pavyko paklausyti kaip groja ir dainuoja pats geriausias Šaras pasaulyje (Šarūnas Mačiulis – Poliarizuoti stiklai). Neplanavau eiti per Vilniaus gatvę, bet kažkas liepė prasukti ir neveltui, nes kaip tik spėjau ateiti, kad išgirsčiau kaip grojama viena mano mėgstamiausių dainų „Stasė“. Kodėl? Nes tai daina kaip ir apie mano močiutę 😀 Teksto ištraukos: „Sutikau tave galbūt Pakruojy“ – mano močiutė gimė Pakruojo rajone. „Rudaakė, juodaplaukė“ – taip, taip, jos akys buvo rudos, o plaukai juodi. Taigi, sutapimų yra 😀 Sekanti savaitė nebuvo niekuo įdomi, bent jau darbo dienos, o va šeštadienis – darbadienis. Nors ir labai tingėjau, bet privalėjau atsikelti ir eiti. Buvo suplanuotas žygis apie vaistingus augalus. Kadangi kolega negalėjo, tai teko man keliauti. Susirinkome visi prie Žaliųjų Ežerų (kas iš to, jeigu sakysi, jog susirenkame prie Balsio, daugelis nesupras) ir keliavome po įvairias pievas. Žmonėms labai patiko toks žygis, domėjosi kokie augalai nuo ko padeda, kada geriau rinkti. Galiausiai susirinkusieji turėjo galimybę paragauti trijų skirtingų arbatų. Sekmadienį paskyriau poilsiui. Nes pavargsti žmogus, kai šitaip eini ir eini.

Taip nenuobodžiai ir praėjo gegužė (pasikartojam taisykles, kad kirčiuoti galima dvejopai dabar).

Share

Veiklos pavasario vidury

Balandis – tvarkymosi mėnuo. Keista, tačiau tėvai turės patys susitvarkyti kiemą, jau nepadėsiu 😀 Mėnesio viduryje negalėjau važiuoti namo, nes atlikau monitoringą. Su kolegomis pora dienų dviejose vietose statėme tvoreles, įkasėme kibirus ir saugojome varliagyvius nuo mašinų. Daugelis pyksta dėl tokio saugojimo, nemato tam reikalo, tačiau gamtininkai visada saugos gamtą kaip galės. O ir nesinori, […]

Share

Pavasario linksmybės

Kovas prasidėjo gan įdomiai. Jau pirmąją kovo dieną ėjau į Padugnių koncertą. Turėjau susitikti su drauge (mėgstu suderinti kelis dalykus viename), bet… Ji nespėjo, nes turėjo daug darbo. Taigi likau viena. Šiaip nelabai patinka į kokius renginius eiti vienai, nes atrodo, kad esi kaip durnelis, bet to jau kratausi. O ir kolega neleido liūdėti – […]

Share

Vasario įdomybės

Eina tas laikas Vilniuje nenumaldomai. Gyvenimas geras net gyvenant su tėvu. Į Šiaulius visai nesinori važiuoti. Na kaip, sąlyginai nesinori, nes vistiek mama Šiauliuose. O dar ir gera draugė Šiauliuose, su kuria susitikti ne taip ir paprasta. Dažniausiai susitikdavome pas ją darbe – bibliotekoje. Valentino dieną švenčiau šįkart labai originaliai – su alumi ir filmu kur […]

Share

Nieko naujo mūsų fronte

Nauji metai, nauji ratai arba ne visai. Naujus atšvenčiau viena Vilniuje. Keista, tačiau Šiauliuose būdavo liūdniau su tėvais nei čia vienai. Vakare žiūrėjau filmus, klausiaus muzikos, o prieš pat 12 val susimontavau fotoaparatą ir išėjau į balkoną. Kadangi namas ant kalniuko ir priešais nėra jokio namo, tai vaizdelis neblogas pro langą. Mačiau gražius fejerverkus ir […]

Share

2018 metų tikslai

Prasidėjo nauji metai, tai ir pažadų sau prisigalvojau, kad nebūtų taip nuobodu gyventi 😀 Na, reikia kažko, kad būtų ko siekti, kad galėtum pažiūrėti, kiek per metus paaugai ir ar paaugai kiek nors. Pažadų ne tiek jau ir daug, tačiau tikrai nemanau, jog visus pavyks įgyvendinti. Ne todėl, kad nesugebėčiau, bet todėl, kad ne viskas […]

Share

2017 metų aptarimas

Kaip ir visada metams baigiantis reikia padaryti aptarimą 🙂 Turbūt vienas svarbiausių dalykų – magistro darbas. Daug jėgų atėmė visa tai, tačiau džiaugiuosi, jog apsigyniau ir turiu dvigubą diplomą – Šiaulių ir Daugpilio universitetų. Savanoriavimas Šiaulių universiteto botanikos sode (kurio labai pasiilgau) ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje. Savanoriavimas visada duoda kažkokios patirties. Išmokau […]

Share

Arbeit macht frei!

Kaip ir sakiau, kad parašysiu pora įrašų dar šiais metais, tai žiūriu, kad jau labai laikas 😀 Taigi, darbu vis dar nenusivyliau. Aišku, kai dirbi puse dienos vėl viskas kitaip nei kad visą dieną. Tačiau esu begalo laiminga, kad galiu dirbti pagal specialybę, o dar mieste, kuriame aš jaučiuosi geriau nei namuose ir kuris yra […]

Share

Savanoriavimas Vilniuje arba kaip galima įdomiau leisti bedarbio dienas

Aš be Vilniaus niekur 😀 Tik šįkart viskas kiek kitaip. Taip nutiko, jog paskutinį savanoriavimo mėnesį praleisiu Vilniuje. Juk labai gerai pakeisti vietą. O Vilnius man patinka, yra ką nuveikti, ką pamatyti. Atkeliavau lapkričio 5 dieną su didžiausiu lagaminu ir savo geriausiu draugu – fotoaparatu. Keista buvo keliauti su tiek daug daiktų ir tokiam ilgam […]

Share

Dalykai, kurie kažkada atrodė tikra nesąmonė

Besidarbuodama lauke sugalvojau parašyti. Seniai jau taip buvo, kad mintis taip netyčia ateitų parašyti naują įrašą. Juk dabar retai rašau apie savo nuotykius, dabar apie keliones daug rašau. Tačiau reikia kažko ir kito. Taigi sugalvojau, kad parašysiu apie dalykus, kurie vaikystėje, paauglystėje atrodė juokingi, nesąmoningi ir išvis niekam nereikalingi, o dabar tai normalu ir supranti, […]

Share