Kodėl man Vilnius patinka labiau nei Šiauliai?

Šia tema norėjau jau seniai parašyti, tik vis tas laiko neturėjimas, tingėjimas ir visokie kiti atmazai mane kankino. Paskui su vienu pažįstamu fotografu persimetėme keliomis žinutėmis apie tai, kad žmonės bijo pasirodyti kitokie ir kaip pasikeičiama po kažko (sukrėtimo, išvažiavimo ir pan.). Po to pradėjau galvoti dar labiau apie šį įrašą ir po truputį dėlioti mintis ir vis užsirašinėti, ką galėčiau parašyti apie visuomenės gyvenimo skirtumus tarp Šiaulių ir vilniaus, ką pastebiu. skirtukai labai skirtingi – nuo elgesio iki tikėjimo.
Tai yra mano nuomonė, kuri gali nesutapti su jūsų nuomone ir galite laisvai pykti, kad aš, būdama šiaulietė, taip „varau“ ant šiaulių. tačiau matau skirtumus tarp miesto, kuriame yra pusė milijono gyventojų ir miesto, kuris gali prarasti didmiesčio statusą. džiaugiuosi tik tuo, kad šiauliai po truputį atsigauna, pradeda daugiau tvarkytis. kad atsiranda daugiau renginių, ekskursijų po miestą. Labai noriu pasidžiaugti ir tuo, kad šiaulių tic’e galima rasti daug informacijos apie kitas lankytinas vietas lietuvoje ir už jos ribų, tačiau dar yra kur pasistengti, kad žmonėms būtų taip pat gera gyventi ir šiauliuose ir kad būtų ką kurti šiauliuose 🙂 Juk dauguma sako, kad mieste jaunimo nebe labai yra, tai reikia kažkaip jį pritraukti atgal 🙂 Be to, vilniuje matau ir daug narkomanų, alkoholikų ir net vieną kitą asmenį su apykojėmis, ko šiauliuose matau mažiau, tačiau gyvenu labai skirtinguose rajonuose – šiauliuose – nuosavų namų rajonas, o vilniuje daugiabučių ir nuosavų. tik vilniuje rajonas nėra labai geras, dažnai visokių nesąmonių būna, tačiau šiame rajone gyvena ir teisininkai, ir dainininkai, ir gydytojai, ir alkoholikai, narkomanai ir t.t. tad matau aš visko. štai, dar dainelė apie mano rajoną  www.youtube.com/watch?v=xOuEIfl9Kj4
Pirmiausia, ką aš pastebėjau jau seniai, tai, kad viešajame transporte atsisėsti šalia seno žmogaus visiškai normalu. Šiauliuose kiek pastebėjau – geriau jaunas žmogus pastovės negu atsisės šalia babytės. O koks skirtumas šalia ko sėdi? Ar šalia jauno, gražaus vaikino, ar šalia dieduko, kuris apsikrovęs su dviem maišais važiuoja iš Kalvarijų turgaus pas savo babytę? Pastebėjau dar ir tai, kad Vilniuje vyresniems dažniau užleidžiama vieta viešajame transporte negu šiauliuose. tiek jaunas užleis, tiek vidutinio amžiaus. Retokai matau, jog kokia babytė paprašytų užleisti vietą.
Antra, ką pastebėjau – Žmonėms visiškai nesvarbu kas, kaip, kodėl. Nesvarbu kaip atrodai, ką darai, kodėl taip ar anaip. Esu pasitaupiusi mergina ir šiauliuose einant bulvaru dažnai pajausdavau šnairuojančius žvilgsnius, kai valgydavau kokį sūrelį po paskaitų. Vilniuje tu gali ir kebabą valgyti šalia V. kudirko paminklo, visiems bus vienodai (nevalgiau dar taip kebabo, bet kai kas kito puikiai suėjo, kai nenorėjau grįžti namo, o valgyti norėjosi). šiauliuose vaikštant su medžiaginiu maišeliu ant kurio parašyta ne tik „Героям слава“ ir dar kai kas bei panašiu tipažu kaip nuotraukoje.
Vaizdo rezultatas pagal užklausą „героям слава фото“   jauti aplinkinių žvilgsnius, kad kažkas palaiko ukrainą, kažkas yra kiek kitoks. Vilniuje to nejaučiu, nors žmonių masė didesnė.
Šių dienų geriausias dalykas – asmenukės. na, gal ne pats geriausias, nes dėl noro būti kuo populiaresniais, turėti daugiau sekėjų netgi žūva žmonės, tačiau puikus dalykas, kai keliauji ir nori įsiamžinti kartu su šeima, draugais ir turėti bendrą nuotrauką. Tačiau asmenukės daromos ne tik prie įspūdingų objektų, įžymių vietų, bet ir stotelėse, parke ant suoliuko ar tiesiog stotelėje, gatvėje. Šiauliuose keistai į tave žiūrėtų, jeigu tu darytumeis asmenukę stotelėje ar einant gatve. Galvotų maždaug taip: „Ką ta/tas durnė/durnelis sugalvojo dabar? negi nėra įdomesnių vietų?“ arba „Tas jaunimas išprotėjo“. štai mano asmenukė padaryti einant bernardinų sode.

Apranga irgi užkliūna… Vilniuje gali apsirengti kaip tik nori – kedai, adidas kojinės iki blauzdų vidurio, languotas, klostuotas sijonas, palaidinė ir koks nedidelis keistas rankinukas. Niekas keistai nežiūrės, nes žmogus apsirengė taip, kaip nori. Netgi babytės rengiasi gražiau negu Šiauliuose. Man net keista buvo kai pamačiau dauguma babyčių rengiasi labai gražiai, kad ir paprastai. Juk pagal išvaizdą sutinka, o išlydi pagal protą 🙂 Parinkau 3 nuotraukas iš Vinco Alesiaus „Kolekcijos“, kad pamatytumėte, kokie vilniečiai skirtingi yra.

su pussesere apsilankėme keliuose baruose ir dar jų kiek liko aplankyti… Šiauliuose vaizdelis būtų maždaug toks: prisigėrę ir triukšmaujantys praėjus pusvalandžiui po baro atsidarymo. Pusseserė labai nustebo, kad čia viskas kultūringai. Na, jeigu tai būtų ne centre esantys barai, tai vaizdelis būtų toks kaip šiaulių centre esančiuose baruose. O vilniaus centre esantys barai labai įdomūs. šalia adomo mickevičiaus bibliotekos yra „Alaus biblioteka“, į kurią su pussesere ir nuėjome apie 20 val. gerti alaus. tai pakankamai solidi vieta, kur vienoje pusėje lentynos nukrautos įvairių šalių alus buteliais, o kitoje pusėje įvairiausios knygos.

Aplinka tikrai įdomi, o aptarnavimas… Su šypsena pasitiko, pasiteiravo, kokio alaus norėtume ir davė paragauti, ar toks tiktų, o gal norėtume kitokio. ši vieta tikrai verta dar kelių apsilankymų. Taip pat apsilankymo vertas ir „variokas“. Buveme vakare, tačiau tai nebuvo vėlus vakaras, tad ramiai sau sėdėjome ir gėrėme alų. Aplinka tikrai graži, kai sėdi seno pastato rūsyje, kuris yra su gražiomis arkomis ir dekoras nėra tradicinis (foto iš internetų, nes pati neturiu normalios, deja, bet tai dar neparodo, koks jis įdomus).

užsukusios buvome ir į dar vieną barą – „3 staliukai ir telikas“. Tai baras skirtas daugiau sporto mėgėjams, tačiau mums ten nuėjus, darbuotojas paleido vaikišką filmuką apie gyvūnus 😀 Sporto varžybų niekas nerodė, paskui atėjo dar liaudies. Išgėrė alų ir išėjo, viskas labai tvarkingai.
dar mane sužavėjo tai, kad išėjus vakare mieste pilna žmonių. ne tik užsieniečių, bet ir vietinių. netgi 23 val. lukiškių aikštėje geru oru pilna žmonių, vaikai žaidžia fontane. šiauliuose, deja, jau ir 18 val. žmonių nelabai sutiksi bulvare. prie lapės bus pilna, tačiau tai ne miesto centras (bulvaras), kur ankščiau virte virė gyvenimas.
tikėjimas – kai kam svarbu, kai kam visa tai nesąmonės. vilniuje į bažnyčią dažnai užsuka pro šalį einantys žmonės turėdami keletą minučių ir pabūna su savimi, pasimeldžia. sekmadieniais bažnyčios būna pilnos, net nėra kur atsisėsti. o šiauliuose ir atsisėsi, ir atėjęs į bažnyčią dienos metu 99 proc. jog sėdėsi vienas. Vilniuje taip nebus ne tik iš pačio ryto šiokiadienį, tačiau ir vakare. o į vakarines mišias net sekmadienį prisirenka nemažai žmonių katedroje. labai daug jaunų žmonių eina į bažnyčią, ko nepasakysi apie šiaulius. na, bent jau aš nepastebėjau, kad mano amžiaus žmonės eitų dažnai į bažnyčią. o gal aš klystu? Pataisykite, jeigu tai nėra tiesa.
Reziumė – vilnius yra vilnius, o šiauliai… šiauliams dar reikia pasistengti. Žinoma, vilniuje daug užsieniečių, kurie čia ir gyvena, tad aplinka pripratusi prie kitokio gyvenimo. vilniuje žmonėms nėra svarbu kas tu, kaip atrodai ir pan. visi jaučiasi laisvesni, dauguma padės tau, jeigu reiks, užkalbins, jeigu bus įdomi tavo veikla ir pan. šiauliuose žmonės labai rūpinasi ką pagalvos kiti, kaip aš atrodysiu ir pan. Žmogau, gyvenk savo gyvenimą, o ne kitų ir tu pamatysi, kaip pasaulis apsivers aukštyn kojom ir pradėsi juo mėgautis kiekvieną dieną dar labiau 🙂 O jeigu klausysi aplinkinių nuomonės, bijosi, ką pasakys kaimynai, pažįstami ar „draugai“, tai pagalvok, ar tokio gyvenimo nori? 🙂

būk kuo nori būti, o ne tuo, ką kiti nori matyti 🙂

Share

Pavasarį prisiminus…

Kaip teisingai kirčiuoti? Gegùžė ar gegužė̃? Kaip pasakysi, taip nepagadinsi pagal dabartines VLKK taisykles 😀 Gegužės 1-ąją jau vykau į Vilnių, nes darbas yra vilkas ir gali pabėgti 😀 Savaitė labai trumpa, bet užtat įdomi. Nėra tėvų – ramiau, dvi dienas iš eilės paskyriau pasimatymams 😀 Tiksliau ne pasimatymams, o susitikimams. Vienas jų praėjo labai […]

Share

Veiklos pavasario vidury

Balandis – tvarkymosi mėnuo. Keista, tačiau tėvai turės patys susitvarkyti kiemą, jau nepadėsiu 😀 Mėnesio viduryje negalėjau važiuoti namo, nes atlikau monitoringą. Su kolegomis pora dienų dviejose vietose statėme tvoreles, įkasėme kibirus ir saugojome varliagyvius nuo mašinų. Daugelis pyksta dėl tokio saugojimo, nemato tam reikalo, tačiau gamtininkai visada saugos gamtą kaip galės. O ir nesinori, […]

Share

Pavasario linksmybės

Kovas prasidėjo gan įdomiai. Jau pirmąją kovo dieną ėjau į Padugnių koncertą. Turėjau susitikti su drauge (mėgstu suderinti kelis dalykus viename), bet… Ji nespėjo, nes turėjo daug darbo. Taigi likau viena. Šiaip nelabai patinka į kokius renginius eiti vienai, nes atrodo, kad esi kaip durnelis, bet to jau kratausi. O ir kolega neleido liūdėti – […]

Share

Vasario įdomybės

Eina tas laikas Vilniuje nenumaldomai. Gyvenimas geras net gyvenant su tėvu. Į Šiaulius visai nesinori važiuoti. Na kaip, sąlyginai nesinori, nes vistiek mama Šiauliuose. O dar ir gera draugė Šiauliuose, su kuria susitikti ne taip ir paprasta. Dažniausiai susitikdavome pas ją darbe – bibliotekoje. Valentino dieną švenčiau šįkart labai originaliai – su alumi ir filmu kur […]

Share

Nieko naujo mūsų fronte

Nauji metai, nauji ratai arba ne visai. Naujus atšvenčiau viena Vilniuje. Keista, tačiau Šiauliuose būdavo liūdniau su tėvais nei čia vienai. Vakare žiūrėjau filmus, klausiaus muzikos, o prieš pat 12 val susimontavau fotoaparatą ir išėjau į balkoną. Kadangi namas ant kalniuko ir priešais nėra jokio namo, tai vaizdelis neblogas pro langą. Mačiau gražius fejerverkus ir […]

Share

2018 metų tikslai

Prasidėjo nauji metai, tai ir pažadų sau prisigalvojau, kad nebūtų taip nuobodu gyventi 😀 Na, reikia kažko, kad būtų ko siekti, kad galėtum pažiūrėti, kiek per metus paaugai ir ar paaugai kiek nors. Pažadų ne tiek jau ir daug, tačiau tikrai nemanau, jog visus pavyks įgyvendinti. Ne todėl, kad nesugebėčiau, bet todėl, kad ne viskas […]

Share

2017 metų aptarimas

Kaip ir visada metams baigiantis reikia padaryti aptarimą 🙂 Turbūt vienas svarbiausių dalykų – magistro darbas. Daug jėgų atėmė visa tai, tačiau džiaugiuosi, jog apsigyniau ir turiu dvigubą diplomą – Šiaulių ir Daugpilio universitetų. Savanoriavimas Šiaulių universiteto botanikos sode (kurio labai pasiilgau) ir Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijoje. Savanoriavimas visada duoda kažkokios patirties. Išmokau […]

Share

Arbeit macht frei!

Kaip ir sakiau, kad parašysiu pora įrašų dar šiais metais, tai žiūriu, kad jau labai laikas 😀 Taigi, darbu vis dar nenusivyliau. Aišku, kai dirbi puse dienos vėl viskas kitaip nei kad visą dieną. Tačiau esu begalo laiminga, kad galiu dirbti pagal specialybę, o dar mieste, kuriame aš jaučiuosi geriau nei namuose ir kuris yra […]

Share

Savanoriavimas Vilniuje arba kaip galima įdomiau leisti bedarbio dienas

Aš be Vilniaus niekur 😀 Tik šįkart viskas kiek kitaip. Taip nutiko, jog paskutinį savanoriavimo mėnesį praleisiu Vilniuje. Juk labai gerai pakeisti vietą. O Vilnius man patinka, yra ką nuveikti, ką pamatyti. Atkeliavau lapkričio 5 dieną su didžiausiu lagaminu ir savo geriausiu draugu – fotoaparatu. Keista buvo keliauti su tiek daug daiktų ir tokiam ilgam […]

Share