Arbeit macht frei!

Kaip ir sakiau, kad parašysiu pora įrašų dar šiais metais, tai žiūriu, kad jau labai laikas 😀 Taigi, darbu vis dar nenusivyliau. Aišku, kai dirbi puse dienos vėl viskas kitaip nei kad visą dieną. Tačiau esu begalo laiminga, kad galiu dirbti pagal specialybę, o dar mieste, kuriame aš jaučiuosi geriau nei namuose ir kuris yra mano mylimiausias – ko daugiau gali trūkti? 🙂  Juk Vilnius man visada buvo ir yra artimesnis už Šiaulius. Neveltui sakė pažįstama, kad pagal žvaigždes man tinkamiausi miestai yra  tarp Šiaulių ir Rygos (Ryga man antroje vietoje po Vilniaus), tarp Vilniaus ir Minsko (taip, man ir Baltarusija patinka) ir dar įvairdijo Ukrainą, kuri man vis dar sukelia pačius geriausius prisiminimus ir noriu ten vėl nuvykti. Pripažinsiu, kad vienai būti nėra pats maloniausias dalykas ir kad draugijos trūksta 🙂 Bet, matyt, tam dar nelaikas (kaip juokiausi, tai po 30 bus pats tas laikas 😀 ). Džiaugiuos tik tuo, kad kiekvieną dieną darbe gaunu juoko dozę – mažesnę ar didesnę, bet ji visada būna. Beveik kiekvieną dieną išeinu pasivaikščioti, kas padeda išvengti to pačio suknisčiausio jausmo, o ir tai tapo mano įpročiu. Gerai, kai namai netoli senamiesčio – 15-20 min ir jau senamiestyje, kuriame ir vaikštinėju. Tik tiek, kad maršrutas visada panašus. Sunku kažką sugalvoti kito, kai eini vakarais, norisi pamatyti kaip aplinka atrodo, bet reikia tada eiti dieną. Aišku, dar ir nuo draugės gaučiau velnių, kad bastausi kur papuola. Žodžiu, dabar esu labai laimingas žmogus 🙂

O kolegos… Taip, kolegos nepasikeitė nuo mano pasakojimo apie savanoriavimą. Vienas kolega vis dar tebesirūpina manim (net per daug, o taip aš juk nepratusi) 😀 Kitas kolega (kur minėjau, kad vienoje mokykloje mokėmės) visada pozityvus, neliūdna su juo kartu dirbti. Vyriška kompanija mane turbūt visą gyvenimą lydės 😀 Kolegos dar nenusprendė kaip vadins mane, nes kaip minėjau (atrodo, kad minėjau) yra kolegė Regina, tad problema šiokia tokia. Bet savaime ateis viskas, laiko tam reikia. Tiesa, kolegos mane vis kažkur pasiima, kad nesėdėčiau prie kompiuterio, tad labai džiaugiuosi 🙂  Šiaip visi kolegos labai faini žmonės. Na, gamtininkai jau tokie, jie paprasti žmonės, nepasikėlę (nes kaip eisi su lakierkom į pelkę 😀 ). Taip… Matosi, kad džiaugiuosi savo darbu 😀 O kas nesidžiaugs, kai jį gauni kaip dovaną gimtadienio proga ir kai mažiausiai to tikiesi 🙂
Šventes praleidau namuose. Viskas buvo kaip ir visada – šventės su tėvais ir seneliu. Tačiau gavom visi įdomias dovanas. Na, aš savo jau senai buvau gavusi – visureigius žieminius batus, bet dabar gavau pora austų skirtukų su užrašais „Šiauliai“ ir „Regina“. Jie atkeliavo su manim į Vilnių 🙂 Mama gavo knygą, kad nebūtų taip liūdna be manęs ir tėvo, o tėvas gavo geriausią daiktą – didelės talpos atmintuką su 3 usb jungtimi. Labai apsidžiaugė, nes duomenis galės persikelti žymiai greičiau 🙂 Be je, eglutės šiais metais nepuošėm. Net keista. Tik 3 šakos namie (Šiauliuose) ir papuošimas čia, Vilniuje. Keistos šventės šiais metais 🙂 Kalėdos Šiauliuose, o nauji metai Vilniuje. Kalėdos su šeima, o naujus leisiu viena. Bet taip jau būna gyvenime.  Tėvas dar pasijuokė, kad neaišku kaip ji švęs naujus. Jo…  Kažin su kuo aš juos švęsti galėčiau, turbūt su voru, kuris gyvena virtuvėje kampe. Džiaugiuos bent tuo, kad pro langą matysis fejerverkai 😀
Šįkart trumpai ir daugiau apie darbą, bet sąžinė graužė, kad neparašiau nieko, o žadėjau 🙂 Kitas įrašas bus 31 dieną – metų suvestinė kaip ir kiekvienais metai 🙂
Share

Leave a Reply

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex