Eina tas laikas Vilniuje nenumaldomai. Gyvenimas geras net gyvenant su tėvu. Į Šiaulius visai nesinori važiuoti. Na kaip, sąlyginai nesinori, nes vistiek mama Šiauliuose. O dar ir gera draugė Šiauliuose, su kuria susitikti ne taip ir paprasta. Dažniausiai susitikdavome pas ją darbe – bibliotekoje. Valentino dieną švenčiau šįkart labai originaliai – su alumi ir filmu kur šaudos ir gaudos. Taip, žinau, kad labai įdomiai 😀 Norėjau su drauge į koncertą nueiti, bet va, neaplenkė „Padugnių“ bacilos ir koncertas nukeltas. Gaila… Kažkaip berašydama pagalvojau, kad galiu girtis, jog pažįstu du iš keturių ten grojančių žmonių ir net kartu puse dienos praleidžiame 😀 Vasario 15-osios vakarą klausiaus mūsų organizuoto koncerto Trinapolio bažnyčioje. Nesu iš tų, kuriems patinka klasikinė muzika, tačiau šis koncertas tikrai buvo geras ir man patiko 🙂 Vasario 16-ąją ėjau pakelti vėliavos, paskui į koncertą. Įdomu buvo pažiūrėti kaip švenčia Vilnius. Nuėjau į vėliavos pakėlimo ceremoniją. Norėjau padaryti gerų nuotraukų, bet kur tau… Žmonių masės… Nusprendžiau, kad po ceremonijos eisiu į nacionalinį muziejų, nes jo lankymas nemokamas. Taigi pasuku link jo ir dar šalia Daukanto aikštės susitinku savo kaimynus iš Šiaulių. Tokioje masėje susitikti yra kažkokia mistika. Jie taip pat nustebę buvo, kad taip sugebėjome vieni kitus „surasti“. Kadangi aš nebuvau prie nieko prisirišusi, o jie taip pat neturėjo planų, tai ėjome kartu į muziejų. Kadangi jaunoji kaimynė gali būti labai pikta, kai nepavalgo, tai nuėjome visi pavalgyti. Keista, kad labai lengvai gavome vietą, nes žmonės suvažiavę iš visur ir tikrai pietauja centre. Pavalgę nuėjome link Lukiškių aikštės, o paskui grįžome atgal. Užsukome į Pinigų muziejų. Jo lankymas nemokamas, tad ir žmonių pilna buvo, bet tai vienas iš įdomesnių muziejų Vilniuje. Kitas toks Muitinės muziejus, tik jis dirba darbo dienomis. Tada ėjome prie Prezidentūros. Padariau keletą nuotraukų vėliavų ir #LT100 fone.
Kadangi nacionalinio muziejus ir jo padalinių lankymas nemokamas, tai nuvedu dar į Barbakaną. Ten nieko įspūdingo, tik tiek, kad galima nemokamai apsilankyti. O tada parodau šalia Barbakano esantį grožį – vaizdą link Katedros. Tai mano vieta. Tik joje aš atsigaunu. Ir tada jau neskubant palydėjau iki geležinkelio stoties. Galvojau, ar grįžti namo, ar keliauti atgal į miestą. Bet grįžau, suvalgiau sumuštinį ir vėl išėjau. Labai norėjau į koncertą, o kadangi susirenka daug žmonių, tai norėjosi ir normalesnę vietą užsiimti. Koncertas nebuvo kažkoks ypatingas, tikėjausi daugiau, bet aišku smagu buvo.
Tėvas kaip visada man sugalvoja kokią zadaniją. Šįkart ji buvo įdomi, nes teko eiti susitikti su Katia, Olga ir dar keliais baltarusiais. Jie atvažiavo švęsti Vasario 16-osios pas mus. O susitikome jau sekančią dieną prie Signatarų namų, kuriuose pažįstamas vedė mums ekskursiją. Ir aišku galiausiai pamačiau Nepriklausomybės aktą. Na ką galiu pasakyti. Nieko ypatingo, tačiau įdomu pamatyti realų dokumentą. Dar Katia turėjo man perduoti skirtukus, tėvui vokus su istorine atmintimi, o aš atsidėkojau saldainiais – kaip visada. Paskui kartu nuėjome užkąsti.
Sunku man šiek tiek, kai normaliai nemoku rusų kalbos, o Katia nemoka anglų. Būtų Andrėjus, tai viskas būtų man paprasta ir kalbėčiau su juo angliškai, o dabar va, problema… Bet džiaugiausi, jog galiu treniruotis ir pati ieškoti žodžių savo smegenų kamaroje. Taigi taip įdomiai praleidau įspūdingiausią Lietuvos šventę. Kovo 11-oji irgi bus Vilniuje ir jau turiu nusimačiusi veiklų. Labai daug įvairių įvykių vasario mėnesį 🙂 Vasario 21 – 22 važiavome į Kurtuvėnu RP. Ten vyko jaunųjų specialistų susitikimas ir pasidalinimas, kokios bėdos kamuoja ir bandymai rasti sprendimo būdus. Kolega iš vakaro išvažiavo į pajūrį, tad jis tiesiai iš ten atvažiavo. O aš su kitais dviem kolegomis atvažiavome iš Vilniaus. Pasodino mane priekyje, nors maniau, kad linksmai sau sėdėsiu gale. Aha, pasvajok ir praeis 😀 Su Pranciškumi rodėme kaip važiuoti, nes vieninteliai kelią žinome mintinai ir naktį pažadinti pasakytume kur sukti ir pan. Linksmai atvažiavome į Kurtuvėnus. Išklausėme labai daug įvairiausių problemų, kurių turi parkai. Dirbome ir grupėse. Gaila, kad nebuvo Ventos RP atstovo, su kuriuo susipažinau per Adventur 2018. Kolegos negalėjo padaryti man vestuvių 😀 Vakare buvo trumpa ekskursija po svirną, kuriame jau esu buvusi ir po bažnyčią. Bažnyčioje esu buvusi ir dalį istorijos žinau, tačiau į rūsius patekti buvo vienas iš mano norų, kuris ir išsipildė. Pats tas lipti į rūsį, kai tamsu 😀 Labai gražūs arkiniai rūsiai. Ir galiausiai diena užsibaigė smuklėje, kurioje vakarieniavome. Juokingiausia buvo, kai su Pranciškumi vieni užsisakėme blynus su varške (ryte rinkomės vakarienę). Ir mums abiems atnešė, o dar sėdėjome šalia, tai dauguma pradėjo juoktis. Mums ir patiems buvo juokinga, kad taip nutiko. Pavalgėme, pasisėdėjome ir jau atvažiavo mano taksi – mama. Kolegoms pasakiau, kad jau viskas, važiuoju namo. O jie aišku nenorėjo manęs išleisti, nes direktorė liepė mane prižiūrėti 😀 Jeigu kartais ne su mama išvažiuoju, kad grįžčiau ryte 😀 Grįžau aš ryte ir dar netgi per anksti, tad nuėjau iki senųjų kapinių ir nuo kalniuko padariau keletą nuotraukų.
Kadangi buvo labai šalta, tai gražios ir nuotraukos gavosi. Ir nuėjau į ratinę laukti susirinkimo. Dar prieš susirinkimą padarėme mankštelę, kad prasibudintume. O paskui jau galvojome kokie sprendimo būdai galimi iškeltoms problemoms. Turėjome išvažiuoti ankščiau, nes norėjosi spėti į tėvo knygos pristatymą, o Pranciškus turėjo pravesti ekskursiją. Tačiau Pranciškui pranešė, kad ekskursijos nebus, tad nebeskubėjome. Aišku, į pristatymą nespėjau, tačiau dar spėjau susitikti su tėvais knygų mugėje. Ėjau 3 dienas iš eilės į ją. Deja, šiais metais ji nebuvo labai įdomi, nebuvo kažkokių įdomesnių pristatymų, pokalbių. Na taip, nereikia norėti, kad visada būtų įdomu. Nusipirkau pora knygų – viena apie paukščius, kita apie augalus. Prisidariau asmenukių…
Susitikau pažįstamų. Tiesa, prie Čekuolio kaip visada didžiausia eilė autografams. Jis visada sulaukia labai daug žmonių. Šįkart ir Mažylis sulaukė didelio susidomėjimo. Toks tas mano vasaris, o kovas irgi bus ne ką blogesnis 🙂
Comments are disabled for this post