Pavasarį prisiminus…

Kaip teisingai kirčiuoti? Gegùžė ar gegužė̃? Kaip pasakysi, taip nepagadinsi pagal dabartines VLKK taisykles 😀 Gegužės 1-ąją jau vykau į Vilnių, nes darbas yra vilkas ir gali pabėgti 😀 Savaitė labai trumpa, bet užtat įdomi. Nėra tėvų – ramiau, dvi dienas iš eilės paskyriau pasimatymams 😀 Tiksliau ne pasimatymams, o susitikimams. Vienas jų praėjo labai smagiai – pasėdėjimas Bernardinų sode ir balandžių maitinimas, o kitas irgi gerai, bet ne taip smagiai. Tik tiek, kad apžiūrėjau šalia namų esančius miškus.

O paskui į Bernardinų sodą. Taip, Bernardinų sodą aš labai mėgstu pasimatymams 😀 Smagu, kai gali gerai praleisti laiką su kažkuo. Man to labai trūksta, o čia taip bac vienas po kito. Kaip kolega klausė, ar kas gali mane numaldyti, tai tokio žmogaus nėra, niekas manęs dar nesutramdė 😀 O norėtųsi, kad kažkas sugebėtų mane sutramdyti ir kažko neleisti. Tėvai grįžo gerai pailsėję. Tėvas dar pasiliko, o mama keliavo namo. Iš pačio ryto pasveikinau mamą su Motinos diena ir nuėjau toliau miegoti. Keistas sekmadienis buvo, nes miegojom vos ne iki vidurdienio. Tai nieko įdomaus ir nenuveikiau. O per savaitę… Grįžtu namo pirmadienį po darbų ir ką jūs manot? Randu tėvą su kolege namie 😀 Kolegė buvo netoliese ir tėvas jai kaip tik paskambino, nes pasikalbėti reikėjo, tad užėjo. Tėvas dar paklausė, kaip tokia pamotė man? 😀 Na, svarbiausia, kad aš ją žinau, ji normali, tai dzin visai 😀 Bet kaip žinia, tėvas ne toks. Darbe juk dažnai pasitaiko, kad dirbi ne vien su tos pačios lyties atstovais, tačiau ir su priešingos. O tada dauguma gali galvoti kaip nereikia ir netgi dažnai galvoja taip kaip nereikia. Bet čia jau jie kalti, kad įsivaizduoja ir interpretuoja kaip jiems atrodo. Buvo atvejis, kai kažkas sakė, jog tėvo nebuvo per močiutės laidotuves (mamos mamos), nes išsiskyrė. Nežinojau, kad jie išsiskyrė ir gyvena kartu, miega vienoje lovoje ir keliauja kartu 😀 O jeigu netyčia nutiktų taip, kad pasisuktų viskas kita linkme, tai negalėčiau nei ant vieno pykti, tai jų gyvenimas ne mano. Aš lygiai taip pat nenorėčiau, kad man kažkas pamokslautų ar pan. Savaitė greit praėjo. Vakarais vis kažkur išeidavau kaip ir visada.

Negaliu sėdėti namie, reikia pajudėti, nes paskui visai bus blogai. Neįsivaizduoju, kaip kiti gali ilgai sėdėti namie ir nieko neveikti. Šeštadienį teko anksti keltis, nes 9 val. reikėjo būti darbe. Buvo renginys „Paukščių balsai“. Smagiai renginys praėjo, buvo labai įdomu pasiklausyti. Stotelėje pažiūrėjau, kad autobusas už 20 min, taigi teko eiti iki Santariškių (niekaip man nelimpa Santaros). Einu sau neskubėdama, ramiai ir privažiuoja kažkoks dviratininkas. Nu blyn galvoju, kas čia toks pora sekundžių šalia manęs važiuoja. Aišku nepakeliu galvos, kad pažiūrėčiau. Ir paskui išgirstu pažįstamą balsą – Tadas 😀 Jau ko, ko, bet jo tai tikrai nesitikėjau. Likimas pokštauja net šeštadienio rytais 😀 Grįžusi namo tvarkiausi, nes mama atvažiuos ir sakys, kad langai nevalyti, dulkių pilna ir pan. Nusivaliau langus ir iškart gražiau pasidarė. Atrodo, kiek nedaug tereikia, kad būtų gražiau. Susitvarkiau viską ir džiaugiausi. Nors užtrukau tik per puse trumpiau nei tvarkydamasi Šiauliuose, tačiau dabar gražu ir dulkių maždaug porai dienų nebus. Susitvarkiusi dar sugebu ir į miestą išeiti. Jau kažkaip gaila, kad vis mažiau nuotraukų padarau. Tačiau daugiau stebiu aplinką. O vakare laukia Eurovizija, kurią nuo mažų dienų žiūriu. Aišku, tai daugiau politika, tačiau įdomu pažiūrėti. Žinoma, šiek tiek nusiviliu tuo, kas laimėjo. Sekmadienį kol atsikėliau po Eurovizijos… Pasidariau pūsryčius, pažiūrėjau mėgstamą laidą, parašiau laišką ir atėjo metas eiti pasitikti mamos. Keista bus praleisti su ja tiek daug laiko Vilniuje. Ji bus iki šeštadienio ryto, tad sugalvoti programą ką nuveikti reikia. Kadangi atvažiavo dienos metu, tai vakare išėjome į miestą pasivaikščioti. Svarbiausias taškas – Bernardinų sodas, kadangi ten labai gražu dabar. Gaila, kad botanikos sodas toli ir nuvažiuoti nėra taip paprasta. Gerai pasivaikščiojome su mama. Maždaug 8 km nuėjom. Nėra mažai, bet ir nėra daug, nes vis pailsėdavom.

O pirmadienį kartu važiavom. Mūsų darbo vietas skiria maždaug 2 km. Tai tikiuosi, kad mama apsilankys darbe ir pamatys kaip atrodo Verkiai 🙂 Grįžom irgi kartu, tik iš skirtingų vietų, o susitikimo vieta – 10 troleibusas. Nuvažiavau paimti mamai namų rakto, nes tėvas pamiršo paduoti savo, tai teko važiuoti į tėvo darbą. Grįžome, pailsėjome, užkandome ir vėl į trasą. Sugalvojo, kad nori pažiūrėti, kur varlinėjau, tai nuvedžiau. O paskui į senamiestį. Ir taip visą savaitę mes abi vis kažkur ėjome. Antradienį buvo ekskursija po Signatarų namus. Ekskursiją vedė žinoma pažįstamas žmogus – Valdas Selenis. Su juo ir prie vieno stalo teko baliavoti 😀 Jis pasakojo ir vasario mėnesį, tik tada rusiškai, o dabar viskas vyko lietuvių kalba, tad galėjau pasitikrinti, kaip viską supratau. Pasirodo, kad viską teisingai supratau 😀 O paskui ir vėl po senamiestį su mama. Trečiadienis buvo užimtas man, vėlai grįžau namo, tačiau mama aplankė mane darbe. Parodžiau jai Verkių rūmų ansamblį, pasivaikščiojome. Galėjau ir daugiau papasakoti, bet tai gerai daro Pranciškus 🙂 Ketvirtadienį išėjome pasivaikščioti po miestą. Mamai padovanojome I. Vaišvilaitės knygą „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“, tad pasidarėme ekskursiją sau su knyga. O penktadienis… Tai buvo įdomi diena, nes su Pranciškumi keliavau į Pūčkorius, nes norėjau pasiklausyti kaip jis veda ekskursiją, sužinoti daugiau apie Pūčkorius. Pavyko 🙂 Grįžau namo, paskui grįžo ir mama ir išsiruošėme į NATURA 2000 dienos minėjimą Verkių regioniniame parke. Ko ten tik nebuvo… Vienam iš lektorių papasakojus, kad lubinus reikia naikinti, tai vaikai puolė skinti juos ir kai tik pamatydavo, taip ir nuskindavo. Prie Sauso ežero klausėmės pasakojimo apie šikšnosparnius, paskui kabinome inkilus jiems. Kita lektorė pasakojo apie varliagyvius. Kolega prigaudė varlių, rupūžių, tai vaikams ir suaugusiems buvo linksma. Dar vietoje prigaudė visokių padarėlių. Vienas jų – dusia, kurią ir aš laikiau pirmąją savo savanoriavimo dieną, kai išvažiavome su kolega gaudyti tritonų. Paskui neskubėdami keliavome į kitą vietą, kur klausėmės šikšnosparnių ir netgi matėme kaip skrenda medžių viršūnėse. To matyti dar neteko, tad buvo tikrai įdomu stebėti. Ir galiausiai – vabzdžiai. Trečiasis lektorius parodė, kaip gaudomi vabzdžiai naktį. Gaila, nieko įdomaus pagauti nepavyko, tačiau visiems buvo įdomu stebėti kaip viskas vyksta 🙂 Tie, kurie pirmieji atėjo, paskutiniai ir išėjo. Jaunuolių pora, kuriems viskas buvo labai įdomu. Džiugu, kai yra tokio jaunimo. Šeštadienis – daug renginių. Na, tiksliau du dideli renginiai – Gatvės muzikos diena ir Muziejų naktis. Muziejų naktyje nebuvau, nes nieko įdomaus neužtikau. O Gatvės muzikos diena mano svajonė buvo. Šiauliuose niekada nieko įdomaus nebūna (bent jau man), taigi labai džiaugiausi, kad galėjau pamatyti kaip viskas vyksta Vilniuje. Išgirdau įvairios muzikos – nuo iki skausmo žinomų, kurias grojo diedukai iki šiuolaikinės. Visai netyčia pavyko paklausyti kaip groja ir dainuoja pats geriausias Šaras pasaulyje (Šarūnas Mačiulis – Poliarizuoti stiklai). Neplanavau eiti per Vilniaus gatvę, bet kažkas liepė prasukti ir neveltui, nes kaip tik spėjau ateiti, kad išgirsčiau kaip grojama viena mano mėgstamiausių dainų „Stasė“. Kodėl? Nes tai daina kaip ir apie mano močiutę 😀 Teksto ištraukos: „Sutikau tave galbūt Pakruojy“ – mano močiutė gimė Pakruojo rajone. „Rudaakė, juodaplaukė“ – taip, taip, jos akys buvo rudos, o plaukai juodi. Taigi, sutapimų yra 😀 Sekanti savaitė nebuvo niekuo įdomi, bent jau darbo dienos, o va šeštadienis – darbadienis. Nors ir labai tingėjau, bet privalėjau atsikelti ir eiti. Buvo suplanuotas žygis apie vaistingus augalus. Kadangi kolega negalėjo, tai teko man keliauti. Susirinkome visi prie Žaliųjų Ežerų (kas iš to, jeigu sakysi, jog susirenkame prie Balsio, daugelis nesupras) ir keliavome po įvairias pievas. Žmonėms labai patiko toks žygis, domėjosi kokie augalai nuo ko padeda, kada geriau rinkti. Galiausiai susirinkusieji turėjo galimybę paragauti trijų skirtingų arbatų. Sekmadienį paskyriau poilsiui. Nes pavargsti žmogus, kai šitaip eini ir eini.

Taip nenuobodžiai ir praėjo gegužė (pasikartojam taisykles, kad kirčiuoti galima dvejopai dabar).

Share

No Comments

Parašykite komentarą

Your email is never shared.Required fields are marked *